Psilocibinas – psichoaktyvi medžiaga, randama keliuose šimtuose grybų rūšių. Žmonija jį vartoja tūkstančius metų ritualiniais tikslais. Tačiau moksliniams tyrimams psilocibinas buvo praktiškai uždrausta tema nuo 1970-ųjų iki 2000-ųjų. Kai tyrimai atsinaujino – rezultatai nustebino net skeptikus.
Kaip psilocibinas
veikia smegenis?
Psilocibinas organizme greitai paverčiamas psilocinu, kuris aktyvuoja serotonerginius receptorius – ypač 5-HT2A. Šie receptoriai tankiai išsidėstę prefrontalinėje žievėje ir yra svarbūs sąmonei, nuotaikai ir pažinimui.
Psilocinas aktyvuoja 5-HT2A receptorius – stipriau nei natūralus serotoninas. Tai sukelia reikšmingus sąmonės ir suvokimo pokyčius.
Smegenų „numatytojo režimo tinklas" (DMN) – susijęs su savirefleksija, ruminacija ir „ego" jausmu – laikinai slopinamas. Tai siejama su mistiniais išgyvenimais ir gali paaiškinti terapinį poveikį depresijoje.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad psilocibinas skatina naujų sinapsių formavimąsi – ypač prefrontalinėje žievėje. Tai viena hipotezių, kaip jis gali „atrakinti" smegenų plastiškumą, leidžiantį terapiniam pokyčiui.
Panašiai kaip antidepresantai ir fizinis krūvis – psilocibinas taip pat siejamas su BDNF (smegenų neurotrofinio faktoriaus) kilimo mechanizmais. Tai gali paaiškinti jo ilgalaikį poveikį.
Kas tiriama ir
kokie rezultatai?
71% dalyvių parodė reikšmingą simptomų sumažėjimą po dviejų psilocibino sesijų su terapiniu palaikymu. 54% pasiekė remisiją po 4 savaičių.
Psilocibinas parodė panašų antidepresantinį poveikį kaip SSRI per 6 savaites – bet poveikio pobūdis buvo kitoks: geresnis emocinis apdorojimas.
Vėžiu sergantys pacientai po psilocibino sesijų parodė reikšmingą nerimo ir depresijos sumažėjimą – poveikis išliko 6 mėnesių stebėjimo metu.
Dalyviai, gavę psilocibino terapiją, per 8 mėnesių stebėjimą gėrė reikšmingai mažiau lyginant su placebu. Tai žadantis atradimas priklausomybių srityje.
Kur tyrimai
šiandien eina?
Mikrodozavimas –
mada ar medicinos proveržis?
Mikrodozavimas – nedidelių psilocibino dozių (apie 1/10 psichoaktyvios dozės) vartojimas reguliariai – tapo plačiai paplitusia praktika Silicio slėnyje ir biohacking bendruomenėse. Teiginiai: geresnė kūryba, fokusas, nuotaika.
Problema: klinikiniai tyrimai kol kas nepateikia aiškaus patvirtinimo. Daugelis stebimų pranašumų gali būti placebo efektas. Randolph Doone ir kt. tyrimai rodo, kad mikrodozuojantys negali atskirti aktyviojo nuo placebu geriau nei tikimybė. Tai nereiškia, kad neveikia – bet reiškia, kad įrodymai dar silpni.
- Geresnis kūrybinis mąstymas
- Pagerintas fokusas ir energija
- Mažesnis nerimas kasdien
- Geresnis emocinis reguliavimas
- Produktyvumas ir motyvacija
- Klinikiniai tyrimai nerodo aiškaus efekto
- Placebo efektas gali paaiškinti naudą
- Ilgalaikio saugumo duomenų nėra
- Dozavimas labai sunkiai standartizuojamas
- Teisinė padėtis daugelyje šalių – pažeidimas
Technologijų CEO'ai, rašytojai ir menininkai atvira kalba apie mikrodozavimą paspartino visuomenės susidomėjimą. Tai turėjo ir šalutinį poveikį: psilocibinas pradėtas traktuoti kaip produktyvumo priemonė – kaip espreso kavos evoliucija.
Neurobiologams tai kelia antakius. Psilocibinas klinikiniu naudojimu veikia per stiprias, vienkartines sesijas su terapiniu kontekstu – ne per kasdienes nedideles dozes biuro darbo metu. Tai skirtingi mechanizmai. Ir mokslas kol kas nepateikia patvirtinimo antrajam.
Psilocibinas daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, yra I sąrašo kontroliuojama medžiaga. Jo vartojimas be klinikinio tyrimo konteksto yra neteisėtas. BioGidas teikia informacinį, edukacinį turinį apie mokslinių tyrimų kryptis.
Žmonėms su psichozės, šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo istorija – psilocibinas yra kontraindikuotas net kontroliuojamose aplinkose.
Psilocibinas yra vienas įdomiausių šiuolaikinių neurobiologijos ir psichiatrijos tyrimų objektų. Klinikiniai rezultatai depresijos ir gyvybei gresančios ligos nerimo srityje yra reikšmingi – ir tai ne alternatyvi medicina, o rimti NEJM ir JAMA publikuoti tyrimai.
Tačiau nuo laboratorinio tyrimo iki kasdienės praktikos – ilgas kelias. Psilocibino terapija efektyvi kontroliuojamomis sąlygomis, su terapiniu palaikymu ir atrankta pacientais. Savaitgatkiniai eksperimentai miške – tai visiškai kita istorija su visiškai kitais kintamaisiais.
Toliau skaitykite
Alkoholis ir smegenys: kodėl „saikingai" yra sudėtingiau nei manome
Alkoholis yra labiausiai socialiai priimta neurotoksinė medžiaga. Ką neuromokslas sako apie jo poveikį.
Skaityti straipsnį →