2019 metais dvidešimt žmonių keturias savaites gyveno tyrimų centre. Pusę laiko jie valgė itin perdirbtą maistą, pusę — minimaliai perdirbtą. Dietos buvo suderintos pagal pateikiamas kalorijas, baltymus, riebalus, angliavandenius, cukrų, druską ir skaidulas. Valgyti buvo leidžiama tiek, kiek norisi. Itin perdirbto maisto etape žmonės spontaniškai suvalgė vidutiniškai apie 508 kilokalorijomis daugiau per dieną.
Per dvi savaites jų svoris vidutiniškai padidėjo maždaug 0,9 kilogramo. Minimaliai perdirbto maisto etape panašiai tiek sumažėjo. Tai nėra interneto apklausa ir ne pelių pietūs. Tai kontroliuojamas žmonių eksperimentas. Tačiau jis mažas, trumpas ir nepasako, kad kiekvienas produktas, pažymėtas kaip itin perdirbtas, vienodai veikia kiekvieną žmogų.
Dviejuose nedideliuose kontroliuojamuose žmonių tyrimuose itin perdirbtos dietos paskatino didesnį energijos suvartojimą ir svorio augimą, palyginti su mažiau perdirbtomis dietomis.
Svarbūs tarpininkai yra valgymo greitis, tekstūra, energijos tankis ir mažesnis kramtymo poreikis.
Kiek rezultato paaiškina pats perdirbimo lygis, o kiek konkrečios produktų savybės ir jų kombinacijos.
Kas yra „itin perdirbtas“?
Itin perdirbtas maistas — tai ketvirtoji NOVA maisto perdirbimo klasifikacijos grupė. Paprastai tai pramoninės formulės iš rafinuotų žaliavų, priedų ir ingredientų, kurie namų virtuvėje retai naudojami tokia forma. Pavyzdžiai gali būti saldūs gėrimai, dalis pusryčių dribsnių, traškučiai, saldainiai, daugelis supakuotų desertų ir dalis greitai paruošiamų patiekalų.
Tačiau žodis „perdirbtas“ vienas pats yra per bukas plaktukas. Pasterizuotas pienas, konservuotos sardinės ir šaldytos daržovės irgi buvo apdoroti. Jie nėra tas pats, kas saldus gėrimas ar minkštas pyragėlis. Klasifikacija padeda pamatyti bendrą modelį, bet neleidžia išjungti galvos prie kiekvienos pakuotės.
Ne viena „500 kalorijų“ istorija, o trys skirtingi klausimai
| Metai | Dalyviai | Kas lyginta | Energijos skirtumas | Ką tai padeda suprasti |
|---|---|---|---|---|
| 2019 | 20 suaugusiųjų | Itin perdirbta ir minimaliai perdirbta mityba | +508 kcal/d. | Kontroliuojamoje aplinkoje itin perdirbtu etapu žmonės spontaniškai valgė daugiau. |
| 2024 | 9 vyrai | Itin perdirbta ir ne itin perdirbta mityba | +813,5 kcal/d. | Maža imtis, bet vėl matytas didesnis suvartojimas ir mažiau kramtymo vienai kalorijai. |
| 2026 | 41 žmogus | Dvi itin perdirbtos dietos, besiskiriančios tekstūra ir valgymo greičiu | −369 kcal/d. | Lėčiau valgoma struktūra sumažino suvartojimą net tada, kai abi dietos buvo itin perdirbtos. |
Skaičiai nėra tiesiogiai sudedami ar lyginami kaip vienas „efekto dydis“ — tyrimai skyrėsi dalyviais ir klausimu. Lentelė skirta pamatyti kryptį ir ribas.
Antras eksperimentas: maža imtis, didelis skirtumas
2024 metais Tokijo universiteto ligoninėje devyni antsvorį arba nutukimą turintys vyrai po savaitę valgė itin perdirbtą ir ne itin perdirbtą dietą. Itin perdirbtu laikotarpiu jie suvartojo vidutiniškai 813,5 kilokalorijos daugiau per dieną ir priaugo 1,1 kilogramo daugiau. Jie taip pat mažiau kramtė vienai kalorijai.
Devyni žmonės nėra žmonija. Bet kryptis sutapo su ankstesniu kontroliuojamu tyrimu. Kai du maži eksperimentai skirtingose šalyse rodo panašų signalą, tai dar ne galutinis nuosprendis, tačiau jau nebe vien graži hipotezė.
Valgymo greitis: kalorijos per minutę
2026 metais paskelbtame 41 žmogaus kryžminiame tyrime abi dietos buvo sudarytos iš itin perdirbtų produktų. Skyrėsi jų tekstūra ir dėl jos atsirandantis valgymo greitis. Lėčiau valgomos dietos etape žmonės suvartojo vidutiniškai 369 kilokalorijomis mažiau per dieną negu greitai valgomos dietos etape. Dietos buvo derintos pagal patrauklumą, porcijų dydį, patiektą energiją ir įvairovę.
Tai labai svarbi pataisa populiariam pasakojimui. Ne kiekvienas itin perdirbtas produktas automatiškai nugali sotumą. Kietesnė, daugiau kramtymo reikalaujanti tekstūra gali sulėtinti valgymą net ir tos pačios klasifikacijos ribose.
Kodėl kūnas nespėja?
Valgio pabaigą lemia ne viena žinutė. Skrandis tempiasi, žarnynas siunčia signalus, burna ir nosis registruoja skonį, o smegenys vertina, ar valgymas dar vertas tęsti. Kai energija patenka labai greitai, daugiau jos gali būti suvartota iki tol, kol šios sistemos visiškai paveikia elgesį.
Čia nereikia mistikos. Minkštas, lengvai ryjamas ir energingas produktas gali būti suvalgomas dideliu kalorijų per minutę tempu. Jeigu dar valgoma prie ekrano, dėmesio lieka mažiau. Maistas baigiasi, o aiškus „pavalgiau“ įvykis galvoje būna labai trumpas.
Bet ar kalta tik tekstūra?
Ne. Itin perdirbtose dietose gali skirtis energijos tankis, gėrimų kalorijos, skaidulų struktūra, baltymų santykis, skonio įvairovė ir tai, kiek produktas skatina tęsti valgymą. 2026 metų tyrime kietesnis itin perdirbtas valgis po tokio pat kalorijų kiekio net suteikė daugiau sotumo nei minkštas variantas. Tai rodo, kad NOVA etiketė nepasako visko apie konkretaus valgio elgesį.
Užuot bandęs virtuvėje suvaidinti maisto technologą, patikrink keturis dalykus: ar produktą reikia kramtyti, ar jame aiškiai matomas baltymų šaltinis, ar kalorijas geri, ir ar sustojimas priklauso nuo tavo sotumo, ar nuo tuščios pakuotės.
Kas tuo metu vyksta galvoje
Itin perdirbtas maistas dažnai yra ne tik greitas kūnui. Jis greitas ir sprendimui: nereikia pjaustyti, laukti, plauti ar planuoti. Pavargusiam žmogui tai racionalu. Problema prasideda ne nuo moralės, o nuo aplinkos, kurioje lengviausias sprendimas kartu yra greičiausiai suvalgomas.
VidinisGidas tai vadina maisto ratu — pasikartojančia seka, kai signalas paleidžia automatinį valgymą, šis trumpam palengvina savijautą, o vėliau palieka kainą. Pakuotė gali būti greitas mygtukas, bet kabliukas dažnai buvo nuovargis, nuobodulys ar diena be normalių pietų.
Kalorijos įėjo per greitai. Bet kas tave atvedė prie pakuotės?
„Šaldytuvo ratas“ parodo visą grandinę — nuo vakaro signalo iki rytojaus pažado.
Atidaryti kitą pusę →Septynių dienų bandymas
- Vieną dažną užkandį pakeisk produktu, kurį reikia realiai kramtyti.
- Kalorijas gerk tik tada, kai sąmoningai to nori — ne kaip foną.
- Vieną valgį valgyk be ekrano ir pamatuok ne kalorijas, o laiką.
- Palygink, po kurio valgio virtuvė galvoje užsidaro ilgiausiai.
Tikslas nėra išmesti viską, kas pagaminta fabrike. Tikslas — pamatyti, kurie produktai tavo namuose atlieka maisto darbą, o kurie daugiausia atlieka pardavimo darbą.
Vaisius, sultys ir desertas nėra tas pats greitis
Visą obuolį reikia kramtyti. Sultis galima išgerti per minutę, o deserto pakuotę — suvalgyti net nepastebėjus porcijos ribos. Čia ne cukraus teismas, o struktūros ir valgymo greičio klausimas.